tyčiavimas

týčiavimas sm. (1) KII112 → tyčiauti, tyčiuoti: 1. Lex89, Q531, CII600, R, MŽ, N, KII112, KŽ Iš ko ką su piktu (su pasipriešyjimu, su týčiavimu) išgauti KI33. Edelmonų tyčiavimai tuomi sulūžo prš. 2. Tyčiavimą išdykėlių ar kęsim dar ilgiaus? RD190. Tyčiavimą varančio ji negird RBJob39,7. Todėlei nesibijoki piktųjų tyčiavimo BB1Mak2,62. \ tyčiavimas; pasityčiavimas